Antibiotikai ir fotosensibilizuojantys vaistai: ar saugu naudoti LED arba raudonos šviesos prietaisą?

Trumpas atsakymas: Dauguma įrodymų, kuriais pagrįsti įspėjimai apie „fotosensibilizuojančius vaistus“ – tokius kaip doksiciklinas, kiti tetraciklinai, fluorokvinolonų antibiotikai, tiazidiniai diuretikai ir jonažolė – yra susiję konkrečiai su ultravioletine (UV) šviesa iš saulės ar soliariumo, o ne su matoma raudona ar artima infraraudonąja šviesa. LED ir raudonos/NIR šviesos terapijos prietaisai (apytiksliai 600–850 nm) UV šviesos neskleidžia. Vis dėlto neradome publikuotų tyrimų, kurie tiesiogiai tikrintų LED ar raudonos šviesos prietaisus kartu su fotosensibilizuojančiais vaistais ir patvirtintų jų saugumą, o dauguma prietaisų instrukcijų, laikydamosi bendro atsargumo principo, vis tiek nurodo šiuos vaistus kaip įspėjimą. Jei šiuo metu vartojate žinomą fotosensibilizuojantį vaistą, prieš pradėdami naudoti patikrinkite konkretaus prietaiso instrukciją ir pasitarkite su vaistininku ar gydytoju, o ne pasikliaukite vien UV ir matomos šviesos skirtumu.

Kas tiksliai priskiriama „fotosensibilizuojantiems vaistams“?

Vaistų sukeltas fotosensibilizavimas skirstomas į dvi plačias kategorijas. Fototoksinės reakcijos yra dažnesnis tipas: jos gali paveikti beveik kiekvieną, kurio organizme yra pakankamai vaisto ir kuris patiria pakankamą šviesos poveikį, joms nereikia išankstinio jautrinimo, ir jos paprastai atrodo kaip stipresnis nudegimas saulėje – kartais po jo išlieka hiperpigmentacija. Fotoalerginės reakcijos yra rečiau pasitaikančios ir susijusios su imunine sistema: joms reikia išankstinio jautrinimo, jos gali atsirasti net ir nuo kur kas mažesnės vaisto koncentracijos, dažnai pasireiškia su diena ar daugiau pavėlavusios, ir gali labiau panėšėti į egzemą, kartais plintančią toliau nei plotas, kuris iš tikrųjų buvo veikiamas šviesos.

Vaistų grupės, kurios nuosekliausiai dokumentuotos kaip fotosensibilizatoriai, apima tetraciklinų antibiotikus (dažniausiai minimas doksiciklinas; minociklinas turi mažesnę, bet realią riziką), fluorokvinolonų antibiotikus (senesni vaistai, pvz., ciprofloksacinas, turi palyginti mažą riziką; kai kurie kiti fluorokvinolonai yra stipresni fotosensibilizatoriai), tiazidinius diuretikus, pvz., hidrochlorotiazidą, amiodaroną, kai kuriuos NVNU, tam tikrus antipsichozinius ir antidepresinius vaistus, retinoidus, įskaitant izotretinoiną ir vietinį tretinoiną, ir augalinius papildus – iš jų žinomiausias pavyzdys yra jonažolė, dėl junginio, vadinamo hipericinu.

Ar tikroji rizika susijusi konkrečiai su UV šviesa, ar su bet kokia šviesa?

Tai detalė, kuri dažniausiai pamirštama vartotojams skirtuose įspėjimuose. Klinikinėje literatūroje vaistų sukeltas fotosensibilizavimas aprašomas ir tiriamas beveik vien UV sąvokomis. Tetraciklinai ir fluorokvinolonai apibūdinami kaip veikiantys „daugiausia UV-A diapazone“, o su sulfonamidais susijęs fotosensibilizavimas siejamas su UV-B. Šių vaistų faktiškai išmatuoti veikimo spektrai patenka į ultravioletinę spektro dalį – tą pačią dalį, kuri sukelia nudegimą saulėje ir kurią blokuoja SPF.

LED ir raudonos/artimos infraraudonosios šviesos terapijos prietaisai, įskaitant kaukes ir plokštes, tokias kaip DermaLux, LumiSpa, InfraLux Pro ir UltraLight Wireless tipo gaminiai, veikia apytiksliai 600–850 nm matomos raudonos ir artimos infraraudonosios šviesos diapazone. Tai yra visiškai už UV-A/UV-B ribų (apytiksliai 280–400 nm), kuriose iš tikrųjų buvo parodyta, kad veikia dokumentuoti vaistų fotosensibilizavimo mechanizmai. Tai yra tikras ir naudingas skirtumas – dėl jo šie prietaisai nesukelia DNR pažeidimo ar odos vėžio rizikos, susijusios su UV poveikiu – tačiau vien tai nėra įrodymas, kad fotosensibilizuojantys vaistai ir raudona šviesa automatiškai nesukelia problemų.

Ar kas nors iš tikrųjų tyrė raudonos ar LED šviesos terapiją konkrečiai kartu su fotosensibilizuojančiais vaistais?

Ieškojome tiesioginių įrodymų, o ne prielaidos, kad UV ir matomos šviesos skirtumas pats savaime išsprendžia šį klausimą, ir norime būti atviri dėl to, ką radome: specializuotų tyrimų yra nedaug. Dažnai minima 2014 m. apžvalga nagrinėjo publikuotą literatūrą apie lazerius ir fotosensibilizuojančius vaistus ir rado tik kelis susijusius straipsnius – ir toje literatūroje visiškai neaptiko dokumentuotų nepageidaujamos sąveikos atvejų. Autoriai pažymėjo, kad tuo metu galiojusios profesinės gairės (to laiko Jungtinės Karalystės lazerių saugos gairės) vis tiek rekomenduoja laikyti fotosensibilizuojančius vaistus vartojančius pacientus kontraindikacija neesminiams estetiniams lazerio ir šviesos gydymo būdams, o praktiškai tai reiškia, kad daugelis klinikų atsisako gydyti, pavyzdžiui, pacientus, ilgą laiką vartojančius antibiotikus nuo spuogų – net ir nesant konkrečios dokumentuotos komplikacijos, kuri pagrįstų šią taisyklę.

Kitaip tariant, atsargumas, perduodamas vartotojams skirtiems prietaisams, atrodo didžia dalimi profilaktinis ir paveldėtas iš platesnių lazerio ar šviesos saugos gairių, o ne pagrįstas įrodymais, rodančiais, kad LED ar raudona šviesa 600–850 nm diapazone iš tikrųjų sukelia reakcijas žmonėms, vartojantiems šiuos vaistus. Tai reikšmingai skiriasi nuo UV poveikio, kurio mechanizmas ir padariniai yra gerai dokumentuoti. Neradome publikuotų tyrimų, kurie konkrečiai patvirtintų, kad LED ar raudonos šviesos terapija yra saugi žmogui, vartojančiam, pavyzdžiui, doksikliną – tik tai, kad literatūroje, kurią pavyko rasti apžvalgininkams, nebuvo pranešta apie žalą, o tai nėra tas pats, kas saugumo tyrimas.

Tai kodėl LED prietaisų instrukcijos vis tiek nurodo šiuos vaistus kaip įspėjimą?

Nepriklausomose LED kaukių kontraindikacijų gairių apžvalgose dažnai minima eilutė, panaši į „nenaudokite, jei vartojate vaistus, kurie sukelia fotosensibilizaciją“, kartais su detalesniu paaiškinimu – pavyzdžiui, kai kurie antibiotikai po nustatyto dienų skaičiaus nuo paskutinės dozės vėl laikomi priimtinais, o ne taikomas neterminuotas draudimas. Toks modelis atitinka tai, kaip paprastai elgiasi gamintojų naudojimo instrukcijos (IFU) visoje namų grožio prietaisų kategorijoje: fotosensibilizuojantys vaistai nurodomi kaip įspėjimų kategorija tame pačiame skyriuje, kaip nėštumas, aktyvus odos vėžys, epilepsija ir nesenas izotretinoino vartojimas, nebūtinai smulkiame tekste atskiriant UV specifinę riziką nuo matomos šviesos rizikos.

Tai pagrįstas, konservatyvus požiūris gamintojui, net ir tuo atveju, kai pagrindiniai įrodymai konkrečiai apie matomos šviesos prietaisus yra riboti – būti atsargiam kainuoja nedaug, o individualios reakcijos gali skirtis pagal vaistą, dozę ir odos tipą tokiais būdais, kurių bendras įspėjimas negali visiškai aprėpti.

Ar „PDT“ kai kurių šių gaminių pavadinimuose reiškia, kad jie jau susiję su fotosensibilizuojančiu vaistu?

Verta tai išsiaiškinti, nes kelios LED kaukės (įskaitant InfraLux Pro PDT LED Facial Mask ir LumiSpa 7-Color PDT LED Therapy Skin Care Arch) savo pavadinime naudoja „PDT“. Klinikinė fotodinaminė terapija, atliekama dermatologijos klinikoje, kartu naudoja lokalų fotosensibilizuojantį agentą (dažniausiai junginį, susijusį su aminolevulino rūgštimi) ir konkretų šviesos bangos ilgį, siekiant gydyti tokias būkles kaip aktininė keratozė ar spuogai. Tai sąmoningas, dviejų dalių gydymas, kuriame naudojamas vaistas, kuris pats savaime pagal paskirtį yra fotosensibilizuojantis.

Namuose naudojami „PDT LED“ prietaisai šioje kategorijoje nepateikia fotosensibilizuojančio vaisto – tai yra LED šviesos terapijos prietaisai, o „PDT“ gaminio pavadinime naudojamas apibūdinamai, nusakant šviesa pagrįstą technologiją, o ne nurodant, kad iš tikrųjų naudojamas fotosensibilizuojantis agentas. Taigi, jei vartojate su tuo nesusijusį fotosensibilizuojantį vaistą (pavyzdžiui, antibiotiką), tai yra atskiras klausimas nuo to, ką daro pats prietaisas – dėl to „PDT LED“ kaukė nėra nei rizikingesnė, nei mažiau rizikinga nei panašaus bangos ilgio LED kaukė, kurios pavadinime PDT nenaudojamas.

Ką tikrai turėtumėte daryti, jei vartojate kurį nors iš šių vaistų?

Atsižvelgiant į tikrą UV ir matomos šviesos skirtumą, bet trūkstant konkretiems prietaisams skirtų saugumo duomenų, pagrįstas požiūris yra tas pats, kurį taikome ir kitame šios temos kontraindikacijų turinyje, susijusiame su Accutane, Botox ir užpildų laiko planavimu: pirmiausia patikrinkite konkretų įspėjimų sąrašą savo prietaiso instrukcijoje, nes formuluotė skiriasi tarp DermaLux 7-Color LED Therapy Spa, UltraLight Wireless LED Therapy Mask, LumiLift PDT LED Eye Perfector ir kitų gaminių. Jei vaistas, kurį vartojate, yra tame sąraše, arba jūsų vaisto informaciniame lapelyje minima „fotosensibilizacija“ ar „jautrumas saulei“ kaip šalutinis poveikis, prieš pradėdami paklauskite gydytojo ar vaistininko konkrečiai apie LED ar raudonos šviesos poveikį (ne tik saulės poveikį) – jie galbūt galės pasakyti, ar jūsų konkretus vaistas ir dozė turi kokią nors dokumentuotą riziką, viršijančią UV. Jei gavote leidimą, protinga papildoma atsargumo priemonė – pradėti nuo trumpesnio seanso ir stebėti odos reakciją per pirmą ar du naudojimus, taip, kaip tikrintumėte naują odos priežiūros aktyvią medžiagą pleistro testu.

Apibendrinant

Klinikiniai įrodymai, kuriais pagrįsti įspėjimai apie fotosensibilizuojančius vaistus, yra kurti beveik vien aplink UV poveikį, o LED/raudonos/artimos infraraudonosios šviesos prietaisai nėra UV – tai tikras ir naudingas skirtumas. Tačiau neradome tyrimų, kurie tiesiogiai tikrintų LED ar raudonos šviesos terapijos prietaisus kartu su fotosensibilizuojančiais vaistais ir patvirtintų, kad toks derinys saugus; turima lazerių literatūros apžvalga neaptiko dokumentuotos žalos, bet ir tiesioginių tyrimų buvo labai mažai. Gamintojų naudojimo instrukcijose fotosensibilizuojantys vaistai dažnai nurodomi kaip įspėjimas, nepriklausomai nuo bangos ilgio, o tai yra pagrįsta atsargumo priemonė, o ne patvirtinta rizika. Jei vartojate vieną iš šių vaistų, patikrinkite savo prietaiso konkrečią instrukciją ir trumpai pasitarkite su vaistininku ar gydytoju, o ne manykite, kad „tai tik UV, tad viskas gerai“ arba kad „instrukcijoje nurodytas įspėjimas, tad tai tikrai pavojinga“.