Ar aukšto dažnio odos priežiūros prietaisai iš tiesų gydo spuogus ar įtempia odą?

Trumpas atsakymas: aukšto dažnio prietaisai turi tikrą, šimtametį veikimo mechanizmą — sandariai uždarytas stiklinis elektrodas, pripildytas argono ar neono dujų, ant odos sukuria švelnų elektros lanką, generuojantį nedidelį kiekį ozono ir švelnią šilumą. Šis mechanizmas tikras, tačiau šiuolaikiniai klinikiniai įrodymai, patvirtinantys konkrečius rezultatus, pavyzdžiui, spuogų gydymą ar odos įtempimą, yra kuklesni, nei galėtų leisti manyti ilga prietaiso istorija grožio salonuose.

Kaip iš tiesų veikia aukšto dažnio prietaisas?

Rankena pavers buitinę srovę aukšto dažnio, žemos srovės stiprio išėjimu, kuris maitina praretintomis dujomis pripildytą stiklinį elektrodą — argonas švyti violetine spalva, neonas — oranžine, nors pati spalva neturi jokios terapinės reikšmės; tai grynai priklauso nuo to, kokios dujos uždarytos viduje. Elektrodas sukuria nedidelį lanką per ploniausią oro tarpą iki odos, tuo pačiu jonizuodamas deguonį (taip susidaro nedidelis, aptinkamas ozono kiekis, dažnai junčiamas kaip silpnas aštrus kvapas) kartu su švelnia lokalia šiluma. Šis ozono susidarymas ir švelni šiluma yra pagrindiniai siūlomi aktyvūs prietaiso veikimo mechanizmai.

Iš kur iš tiesų atsirado šie prietaisai?

Aukšto dažnio odos priežiūros priemonės kilusios iš XX amžiaus pradžioje parduotų „violetinio spindulio“ prietaisų, sukūrtų Teslos ritės technologijos pagrindu ir tuo metu reklamuotų su itį plačiu teiginių spektru, įskaitant plikimo, nemigos ir inkstų ligų gydymą. Reguliuotojai vėliau atmetė šiuos platesnius medicininius teiginius, tačiau pati technologija išliko, buvo patobulinta ir susiaurinta iki šiandien odos priežiūroje naudojamų aukšto dažnio prietaisų. Tai naudingas istorinis faktas: ši prietaisų kategorija turi ilgą teiginių, lenkiančių įrodymus, istoriją — tai verta turėti omenyje vertinant ir šiandienos rinkodarą.

Ką konkrečiai tyrimai sako apie spuogus?

Tiesiogiai aktualiausias rastas tyrimas yra laboratorinis (in vitro) tyrimas, kuriame aukšto dažnio prietaisai buvo testuojami prieš su spuogais susijusias bakterijų ir grybelių kultūras, ir nustatytas sumažėjimas beveik visų tirtų rūšių atveju. Tai tikrai įdomus rezultatas — tačiau patys tyrimo autoriai aiškiai pažymėjo, kad jis nebuvo testuotas ant žmogaus odos, ir manė, kad technologija galėtų veikti kaip papildoma terapija, o ne kaip savarankiškas spuogų gydymas. Tai, kad laboratorinė kultūra reaguoja į aukšto dažnio srovę, iš esmės skiriasi nuo to, kad spuoguotas veidas reaguotų tokiu pat būdu.

O kaip su raukšlėmis ir odos įtempimu?

Yra antrinių pranešimų apie nedidelius tyrimus — viename aprašoma dalyvių grupė per dvylika savaičių, kitame — vyresnio amžiaus grupė per aštuonias savaites — abu praneša apie smulkių raukšlių pagerėjimą, o švelnus terminis pažeidimas gilesniame odos sluoksnyje siūlomas kaip mechanizmas, slypintis už bet kokio audinių persitvarkymo. Šie rezultatai čia nebuvo nepriklausomai patikrinti su originaliais paskelbtais tyrimais, todėl konkretūs pagerėjimo procentai iš antrinių šaltinių turėtų būti vertinami kaip orientaciniai, o ne kaip nustatyti, tikslus skaičiai.

Ar poveikis ozonui visada naudingas odai?

Ne būtinai, ir tai tikrai svarbus niuansas, kurį aukšto dažnio rinkodara dažnai praleidžia. Platesnė ozono naudojimo dermatologijoje apžvalga nustatė pagrįstą saugumą ir tam tikrus veiksmingumo signalus, tačiau daugiausia žaizdų priežiūros ir infekcijų kontekste, ne konkrečiai spuogų atveju. Atskirai, tyrimas su rekonstruotu žmogaus odos modeliu nustatė, kad poveikis ozonui iš tiesų išsekina odos antioksidantus ir padidina oksidacinio streso žymenis — tai reiškia, kad ozonas kai kuriuose tyrimų modeliuose veikia kaip pripažintas odos stresorius, o ne kaip grynai naudingas poveikis, nors vietinis antioksidantas sumažino šią žalą tame pačiame modelyje. Verta tai žinoti prieš darant prielaidą, kad „ozonas“ automatiškai yra naudingas odai.

Kam nereikėtų naudoti aukšto dažnio prietaiso?

Venkite naudoti šalia akių, nėštumo metu, esant širdies stimuliatoriui ar traukulių sutrikimui, virš aktyvios rožinės spuoguotos odos (rozacėjos) arba ant pažeistos ar sudirgintos odos. Pranešami netinkamo naudojimo pavojai apima skausmą, paraudimą, patinimą, pūslelių susidarymą ir nudegimus — vadovaukitės prietaiso instrukcijomis dėl trukmės ir intensyvumo, o ne manykite, kad didesnis poveikis yra geresnis.

Esmė

Aukšto dažnio prietaisai turi tikrą, šimtametį mechanizmą ir tikrai įdomų (nors ir tik laboratorinį) spuogų tyrimą, į kurį galima remtis — tačiau platesnė sisteminė namuose naudojamų dermatologinių prietaisų apžvalga net neįtraukė aukšto dažnio prietaisų į savo apimtį, o tai rodo, kiek čia kuklesni šiuolaikiniai klinikiniai įrodymai, palyginti su geriau ištirtomis kategorijomis, tokiomis kaip LED šviesos terapija. Sąžiningas apibūdinimas: tikėtinas mechanizmas, švelnus ir apskritai saugus naudojant pagal nurodymus, tikriausiai kuklus poveikis — ne kliškiškai įrodytas spuogų gydymas, kurio teiginiui Jungtinės Karalystės reklamos taisyklės konkrečiai reikalauja realios medicinos prietaiso registracijos.