Ar LED veido kaukės gali sukelti migreną ar fotosensityvią epilepsiją? Ką reikia žinoti apie mirksėjimą ir ryškią šviesą

Trumpas atsakymas: Dauguma namuose naudojamų LED veido kaukių, įskaitant nuolatinio švietimo PDT ir LED terapijos prietaisus, yra sukurtos skleišti pastovią, nemirksinčią šviesą visos seanso trukmės metu, o ne greitai kintantį įsijungimą ir išsijungimą (stroboskopinį efektą), todėl jos nepatenka į tą pačią rizikos kategoriją kaip greiti mirksėjimo dažniai, siejami su fotosensityvia epilepsija. Tačiau pati ryški šviesa, pastovi ar ne, yra gerai dokumentuotas migrenos sukėlėjas didelei daliai žmonių, kenčiančių nuo migrenos. Jei sergate fotosensityvia epilepsija, migrena su regos aura, turite bet kokią traukūlių istoriją arba žinomą fotosensityvią odos ar akių ligą, prieš naudodami LED kaukę ar bet kurį kitą ryškios šviesos prietaisą pasitarkite su savo neurologu, šeimos gydytoju ar oftalmologu, užuot pasikliovę bendrais užtikrinimais, kaip šiame straipsnyje.

Ar LED veido kaukės iš tikrųjų mirksi ar blyksi?

Tai detalė, kuri pamirštama, kai žodžiai „LED“ ir „mirksinčios šviesos“ paminimi tame pačiame sakinyje. Tipinės namų LED veido kaukės, įskaitant daugiapanelius modelius, tokius kaip LumiSpa, DermaLux, UltraLight ir InfraLux tipo prietaisus, sukurtos naudojant nuolatinius, pastovios būsenos LED, kurie lieka įjungti pastoviu ryškumu visą procedros laiką, dažniausiai nuo 10 iki 30 minučių, o tada išsijungia. Įprastai naudojant greito įsijungimo-išsijungimo ciklo nėra. Šios prietaisų kategorijos gamintojų dokumentacija dažniausiai aprašo „pastovią“ arba „nuolatinę“ šviesos išvestį, o ne kokį nors pulsuojantį ar stroboskopinį efektą, o valdikliai paprastai apsiriboja spalvos pasirinkimu, intensyvumo lygiu ir seanso laikmačiu.

Tai svarbu, nes toliau aptariami traukūlių sukėlėjų tyrimai yra konkrečiai susiję su greitu, pasikartojančiu mirksėjimu ar blyksėjimu, o ne su pastoviu ryškumu. Kaukė, kuri lieka įjungta vienodu ryškumu kelias minutes, sukelia iš esmės kitokį šviesos poveikį nei stroboskopinė šviesa ar greitai mirksintis ekranas.

Kas yra fotosensityvi epilepsija ir koks jos tikrasis paplitimas?

Fotosensityvi epilepsija (PSE) yra epilepsijos potipis, kai traukūlius gali sukelti specifiniai vaizdiniai dirgikliai, dažniausiai mirksinti ar blyksinti šviesa bei tam tikri aukšto kontrasto pasikartojantys raštai. Tai iš tiesų yra mažumos patirtis net tarp žmonių, jau sergančių epilepsija. Didžiosios Britanijos epilepsijos labdaros organizacijos Epilepsy Society ir Epilepsy Action abi nurodo, kad maždaug 3–5% žmonių, sergančių epilepsija, turi fotosensityvų potipį. Kadangi epilepsija apskritai paveičia maždaug 1 iš 100 žmonių, tai reiškia, kad fotosensityvi epilepsija paveičia nedidelę visuomenės dalį, kurią Epilepsy Action nurodo kaip maždaug 1 iš 4000 žmonių.

Kitaip tariant, didžioji dauguma žmonių, įskaitant didžiąją daugumą žmonių, sergančių epilepsija, neturi šio specifinio šviesos sukeliamo potipio. Tai nereiškia, kad rizika yra nulinė ar neverta jos aptarti, tik tai, kad ji turėtų būti aptariama proporcingai, o ne traktuojama kaip dažnas rūpestis visai visuomenei.

Kokie mirksėjimo dažniai ir šviesos modeliai laikomi didesnės rizikos?

Fotosensityvūs traukūliai yra konkrečiai susiję su mirksinčia ar blyksinčia šviesa tam tikruose dažnio diapazonuose, o ne su bet kokia šviesa. Didžiosios Britanijos epilepsijos labdaros organizacijų gairėse mirksėjimo dažniai apibūdinami kaip maždaug 3–30 blyksnių per sekundę (hercai), kaip diapazonas, labiausiai galintis sukelti traukūlius žmogui, sergančiam fotosensityvia epilepsija, kai kuriems šaltiniams siaurinant didžiausios rizikos diapazoną iki maždaug 10–25 Hz. Jautrumas žemiau maždaug 3 Hz yra neįprastas, o kai kurie fotosensityvūs asmenys reaguoja į dažnius iki 60 Hz. Šis dažnių diapazonas taip pat yra seniai nusistovėjusių transliacijų ir žaidimų pramonės mirksėjimo vaizdų gairių Jungtinėje Karalystėje ir Europoje pagrindas (susijęs su testavimu, kartais vadinamu Hardingo testu), kuris riboja, kaip transliuotojai ir žaidimų kūrėjai gali naudoti greitas mirksėjimo sekas.

Kiti veiksniai, didinantys riziksą, pagal epilepsijos labdaros organizacijų gaires, apima blyksnį, dengiantį didelę regėjimo lauko dalį (dažniausiai nurodoma bent 10%), aukštą kontrastą tarp šviesios ir tamsios blyksnio fazių, blyksnį, pasiekiantį abi akis, ir blyksėjimą, trunkantį ilgiau nei maždaug pusę sekundės. Viena pastovi spalva, kuri lieka įjungta be išsijungimo ir įsijungimo, neatitinka šio aprašymo, o tai yra pagrindinis skirtumas daugumai LED veido kaukių naudojimo atvejų.

Ar ryški šviesa gali sukelti migreną net be jokio mirksėjimo?

Taip, ir tai yra daug dažniau patiriama problema nei fotosensityvi epilepsija. Fotofobiją, tai yra jautrumą šviesai, nurodo didžioji dauguma žmonių, sergančių migrena, o American Migraine Foundation duomenys rodo, kad maždaug 85–90% migrenos pacientų kuriuo nors metu patiria jautrumą šviesai. Daugeliui žmonių, sergančių migrena, ryški šviesa, akinimas, fluorescencinis apšvietimas ir mirksintys ar pasikartojantys raštai yra pripažinti sukėlėjai arba pablogėjimą sukeliančys veiksniai, nesusiję su jokiu traukūlių mechanizmu. Jautrumas šviesai gali pasireiškti prieš migrenos priepuolį, jo metu ar po jo, o kai kurie žmonės, sergantys migrena, yra išmatuojamai jautresni šviesai nei vidutiniškai net tarp priepuolių.

Tai reiškia, kad kažskas gali patirti tikrą, nemaloniaą reakciją į ryškią pastovią šviesą, pavyzdžiui, LED kaukę, nustatytą didelio intensyvumo režimu, ir ta reakcija neturi nieko bendra su epilepsija ar mirksėjimo dažniu. Jei žinote, kad ryški šviesa linkusi sukelti ar pabloginti jūsų migreną, tai yra priežastis būti atsargiems su bet kuriuo ryškios šviesos prietaisu, nepriklausomai nuo to, ar prietaisas mirksi.

Ar kai kurie šviesos terapijos prietaisai naudoja pulsavimo režimus, ir ar tai ką nors keičia?

Platesnėje raudonos šviesos ir LED šviesos terapijos kategorijoje kai kurie prietaisai siūlo neprivalomą pulsavimo režimą kaip alternatyvą nuolatinei išvesčiai, dažniausiai reklamuojamą dėl siūlomo poveikio gilesniems audiniams ar smegenų pritaikymams, o pulsavimo dažniai kartais aptariami tame pačiame apytiksliame dviženkliame hercų diapazone kaip ir aukščiau aprašyti mirksėjimo dažniai. Tai yra kitokia gaminių kategorija ir naudojimo atvejis nei standartinė nuolatinio švietimo veido kaukė, ir verta žinoti, kad pulsavimo nustatymas, jei jis siūlomas ir pasirenkamas, yra scenarijus, kuriame aukščiau pateiktos mirksėjimo gairės tampa tiesiogiai aktualios, priešingai nei standartinis naudojimas nuolatiniu režimu. Jei svarstomas prietaisas aiškiai siūlo mirksėjimo, stroboskopinį ar pulsavimo režimą, o ne fiksuotą pastovią šviesą, verta tai patikrinti pagal savo medicininę istoriją ar gydytojo patarimą prieš įjungiant.

Kam reikėtų pasitarti su gydytoju prieš naudojant LED kaukę?

Verčiau būsime aiškūs, nei neaiškūs šiuo klausimu: niekas šiame straipsnyje nėra asmeninis medicininis leidimas, ir mes negalime įvertinti jūsų individualios rizikos. Kiekvienas, kuriam diagnozuota fotosensityvi epilepsija, bet kokia kita traukūlių istorija, migrena su regos aura ar žinoma fotosensityvumo būklė, paveičianti odą ar akis, turėtų pasikalbėti su savo neurologu, šeimos gydytoju, dermatologu ar oftalmologu prieš pradėdamas naudoti bet kokią LED kaukę ar ryškios šviesos prietaisą, įskaitant tuos, kurie apibūdinami kaip pastovūs ar nemirksintys. Tas pats taikoma kiekvienam, kuris šiuo metu vartoja fotosensibilizuojančius vaistus arba kuriam gydytojas nurodė vengti ryškios šviesos poveikio dėl bet kokios priežasties. Jūsų pačių gydytojas, kuris žino jūsų istoriją, yra teisingas šaltinis gauti taip arba ne atsakymą, o ne gaminio aprašymas.

Esminė mintis

Standartinės namų LED veido kaukės yra pastovaus švietimo prietaisai, o ne greitos stroboskopinės šviesos, dėl ko jos nepatenka į specifinį mirksėjimo dažnio diapazoną, labiausiai siejamą su fotosensityvia epilepsija – potipiu, kuris bet kuriuo atveju paveičia tik mažumą, maždaug 3–5%, žmonių, sergančių epilepsija. Pati ryški šviesa vis dar gali būti migrenos sukėlėjas daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo to, ar ji blyksi, o bet kuris pulsavimo ar stroboskopinis šviesos režimas, jei prietaisas tokį siūlo, yra momentas, kai su traukūliais susijusios mirksėjimo gairės tampa tiesiogiai aktualios. Jei turite asmeninę ar šeimos fotosensityvios epilepsijos, traukūlių ar migrenos su aura istoriją, prieš naudodami pasitarkite su savo neurologu ar šeimos gydytoju, užuot laikę šį straipsnį šio pokalbio pakaitalu.