Ar LED kaukės, mikrosrovės lazdelės ir aukšto dažnio prietaisai skleidžia kenksmingą spinduliuotę?

Trumpas atsakymas: šie prietaisai skleidžia nejonizuojančią spinduliuotę (šviesa, radijo dažnio srovė arba žemo lygio elektros srovė), kuri veikia per iš esmės kitokį ir kur kas mažiau rizikingu mechanizmu nei jonizuojanči spinduliuotė (rentgeno spinduliai, gama spinduliai), dėl kurios žmonės paprastai nerimauja, išgirdę žodį „spinduliuotė“. Tarptautinė institucija, tirianti šį klausimą, ICNIRP, pastebi realų susirūpinimą saugumu dėl kosmetikos energija grįstais prietaisais — tačiau tai susiję su netinkamu naudojimu, nudegimais ir pigmentacijos pokyčiais dėl galingesnės įrangos, o ne įrodytu spinduliuotės poveikio rizika iš mažos galios namų prietaisų.

Koks tikrasis skirtumas tarp „jonizuojančios“ ir „nejonizuojančios“ spinduliuotės?

Pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC), skiriamoji riba yra tai, ar spinduliuotė turi pakankamai energijos atplošti elektronus nuo atomų ar molekulių. Rentgeno ir gama spinduliai tai gali padaryti ir tiesiogiai pažeidžia DNR, todėl jie laikomi rimta vėžio rizikos kategorija. Radijo bangos — srovės rūšis, naudojama aukšto dažnio lazdelėse, matoma ir infraraudonoji šviesa (LED kaukėčių pagrindas) bei žemo lygio elektros srovė mikrosrovės ir EMS prietaisuose — visos lieka toli žemiau šios energijos ribos — jos negali atplošti elektronų, todėl negali sukelti šio specifinio tiesioginio DNR pažeidimo tipo. Vienintelė aiški CDC išimtis nejonizuojančios spinduliuotės kategorijoje yra ultravioletinė šviesa, kuri turi pakankamai energijos sukelti odės vėžį per kitą, fotocheminį mechanizmą (dauguma aktualu soliariumams ir saulės poveikiui) — tai neaktualu matomai/infraraudonajai šviesai, RD srovei ar mikrosrovei, naudojamoms namuose naudojamuose grožio prietaisuose.

Ką iš tiesų sako pagrindinė saugumo institucija šiuo klausimu?

Tarptautinė nejonizuojančios spinduliuotės apsaugos komisija (ICNIRP) paskelbė oficiālų pareiškāmą bent tiksliai šia tema: „Intended Human Exposure to Non-Ionizing Radiation for Cosmetic Purposes“, žurnale Health Physics (2020). Jis apima lazerinį plaukų šalinimą, odės atjauninimą, kūno formavimą ir elektromagnetinio lauko pagrindu veikiančius kosmetikos prietaisus, įskaitant namuose naudojamą įrangą. Verta tiesiai pasakyti jo sąžiningą išvadą: dauguma paskelbtų tyrimų apie šiuos prietaisus matuoja, ar jie veikia, o ne ar jie saugūs, todėl nepriklausomi saugumo įrodymai iš tiesų yra menki — jie daugiausia susideda iš pavienių atvejų aprašymų, o ne iš didelių sisteminių tyrimų. Dokumentuoti neigiami poveikiai svyruoja nuo dažnų ir nesunkių (laikinas paraudimas, patinimas, lengvas skausmas) iki retių, bet rimtų (nudegimai, pūslelių susidarymas, randai, nuolatiniai pigmentacijos pokyčiai, o kai kuriose prietaisų kategorijose – akių pažeidimas), ir konkrečiai įvardija tamsesnės odos, neseną saulės poveikį patyrusius ar fotosensibilizuojančių vaistų vartojančius žmones kaip didesnės rizikos grupes. ICNIRP ragina atlikti daugiau atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų ir įvesti aiškesnį, nuoseklesnį reguliavimą visame pasaulyje — tai ženklas, kad priežiūra šioje srityje dar tik vejasi atsilikimą, o ne kad dabartiniai mažos galios namų prietaisai turi patvirtintą spinduliuotės poveikio problemą.

Ar kas nors iš tiesų išmatavo radijo dažnio poveikį iš tokio prietaiso?

Yra bent vienas aktualus akademinis tyrimas, tačiau jis turi svarbią iš anksto paminetiną išlygą: 2021 m. straipsnis Archives of Electrical Engineering žurnale modeliavo elektrinį lauką ir audinių kāitimą nuo radijo dažnio kosmetikos prietaiso, naudojant kompiuterinį 40 vatų profesionalaus (klinikinio lygio) bipoliaraus RD elektrodo modeliavimą — o ne mažos galios namų prietaiso. Modeliuotas pikšinis poveikis sudarė mažą dalį bendrųjų ICNIRP visuomenės poveikio ribų, o autoriai padėrė, kad prietaisas nekelia reikšmingos grėsmės sveikatai, kartu pažymėdami, kad odos temperatūra tiesiai po elektrodu pasiekė apie 43,6 °C ir kad jų modelis apėmė tik sausą odą (drėgna oda, pavyzdžiui, su serumu ar geliu, galėtų pakeisti rezultatą). Mums nepavyko patvirtinti kito, konkrečiai įvardyto baigiamojo darbo apie RD poveikį iš grožio prietaisų, todėl jis cituojamas tik pagal pavadinimą, o ne pagal išvadas. Sąžininga spraga čia: nepriklausomi, konkrečiam prietaisui būdingi poveikio matavimai namuose naudojamų vartotojų grožio prietaisų yra reti vieš oje literatūroje — tai, kas egzistuoja, labiau orientuota į klinikinio lygio įrangą ar bendrą modeliavimą, o ne konkrečių mažmeninių produktų testavimą.

Ar yra specifinė EML saugumo riba, parašyta grožio prietaisams?

Jokia speciali, kosmetikai skirta EML poveikio riba nerasta JK ar JAV reguliavime. Tai, pagal ką šie prietaisai iš tiesų tikrinami, yra tas pats bendrosios paskirties karkas, naudojamas įprastinei vartotojų elektronikai — ICNIRP atskaitos lygiai (standartas, taikomas ir telefonams bei „Wi-Fi“ įrangai), taip pat bendrieji elektros ir elektromagnetinio suderinamumo standartai, nurodyti reguliavimo patvirtinimo dokumentuose. Nėra specialaus „grožio prietaiso“ EML taisyklių rinkinio; pats ICNIRP 2020 m. pareiškāmas iš dalies yra raginimas užpildyti bū tent šā spragą.

Ar tai turėtų pakeisti, kaip naudojate vieną iš šų prietaisų?

Praktinė išvada atitinka pačio reguliuotojo požiūrį: dokumentuota rizika susijusi su netinkamu naudojimu — rekomenduojamo intensyvumo ar seanso trukmės viršijimu, prietaiso naudojimu ant odos ar esant medicininei būklei, kuriai jis nebuvo skirtas, arba galingesnės klinikinio lygio įrangos naudojimu be priežiūros — o ne įrodytu kaupiamuoju spinduliuotės poveikio pavojumi, kylančiu laikantis mažos galios namų prietaiso instrukcijų. Gamintojo nurodytų intensyvumo nustatymų ir seanso rekomendacijų laikymasis, taip pat kontraindikacijų (nėštumo, fotosensibilizuojančių vaistų, tam tikrų odos būklių) patikrinimas prieš naudojant, sprendžia tas rizikas, kurios iš tiesų yra dokumentuotos.

Pagrindinė išvada

LED, aukšto dažnio ir mikrosrovės / EMS grožio prietaisai veikia per nejonizuojančią spinduliuotę arba žemo lygio srovę, o tai yra iš esmės kitokia ir mažiau rizikinga kategorija nei jonizuojanči spinduliuotė, kurią dauguma žmonių įsivaizduoja nerimaudami dėl „spinduliuotės“. Paties ICNIRP 2020 m. pareiškāmo yra autoritetingiausias žodžiai šiuo klausimu, o jo tikrasis susirūpinimas susijęs su nudegimais, pigmentacijos pokyčiais ir menkais nepriklausomais saugumo duomenimis apie energija grįstus kosmetikos prietaisus apskritai — o ne patvirtinta poveikio rizika, būdinga btent mažos galios namų prietaisams. Jokia specialiai pritaikyta EML saugumo riba šiai prietaisų kategorijai neegzistuoja; jie priklauso tai pačiai bendrai vartotojų elektronikos sistemai kaip ir visa kita.