Kiek šviesos jums tikrai reikia? Raudonosios šviesos terapijos dozavimas, apšvitos intensyvumas ir kodėl daugiau ne visada yra geriau

Trumpas atsakymas: dauguma raudonosios ir artimosios infraraudonosios šviesos terapijos seansų neturi būti ilgesni ar dažnesni, nei nurodyta jūsų prietaiso instrukcijoje, nes fotobiomoduliacija (raudonosios šviesos terapijos veikimo mechanizmas) vyksta pagal tai, ką tyrėjai vadina bifazine dozės-atsako kreive: per mažai šviesos duoda labai mažai efekto, tačiau per daug gali būti kontraproduktyvu, o ne tiesiog „dar efektyviau“. Daugiau automatiškai nereiškia geriau — svarbesnis už grynąjį poveikio laiką yra tam tikras optimalus intervalas.

Ką iš tikrųjų reiškia „apšvitos intensyvumas“ ir „dozė“?

Apšvitos intensyvumas (irradiance) nurodo, kiek šviesos galios tam tikru momentu patenka į jūsų odos kvadratinį centimetrą, dažniausiai matuojamas milivatais kvadratiniam centimetrui (mW/cm²). Dozė (kartais vadinama fluencija) yra bendra energija, kurią oda sugeria per seansą, matuojama džauliais kvadratiniam centimetrui (J/cm²) — tai yra iš esmės apšvitos intensyvumas, padaugintas iš laiko. Du seansai gali atrodyti vienodi minutėmis, tačiau suteikti labai skirtingas dozes, jei vienas prietaisas yra laikomas arčiau odos arba skleidžia daugiau galios nei kitas.

Ar egzistuoja „per daug“ raudonosios šviesos terapijos?

Taip, bent jau remiantis bifaziniu (kartais vadinamu hormetiniu arba Arndt-Schulz) dozės-atsako modeliu, kuris pasikartoja fotobiomoduliacijos tyrimuose, įskaitant plačiai cituojamą fotomedicinos tyrėjo Michael Hamblin apžvalgą. Modelis toks: labai mažos dozės sukelia mažai arba visiškai nesukelia pastebimo efekto, vidutinis diapazonas sukelia stimuliuojantį, naudingą poveikį, kurio ir siekiama, o dozės, viršijančios šį diapazoną, gali pereiti į pernelyg didelę reaktyviųjų deguonies formų gamybą ir audinių stresą, kuris veikia prieš norimą rezultatą, o ne jį stiprina. Todėl principas „jeigu nedaug yra gerai, daugiau turi būti geriau“ šviesos terapijos atveju nepasitvirtina, nors intuityviai gali atrodyti logiškas.

Koks yra pagrįstas dozės diapazonas, į kurį vertėtų orientuotis?

Dažniausiai minimi terapiniai diapazonai raudonosios ir artimosios infraraudonosios šviesos terapijos rekomendacijose svyruoja apytiksliai nuo 4 iki 10 J/cm² per seansą odos procedūroms, naudojant 600–1000 nm diapazono bangos ilgius (tai apima raudoną ir artimą infraraudoną šviesą, kurią naudoja dauguma LED kaukių ir panelių). Dozės, reikšmingai mažesnės už šį diapazoną, dažniausiai apibūdinamos kaip subklinikinės — nekenksmingos, tačiau ir ne itin veiksmingos, tuo tarpu dozės, gerokai viršijančios šį diapazoną, yra tos, kurioms kyla mažėjančios ar net neigiamos grąžos rizika. Šie skaičiai yra bendra gairė, kylanti iš fotobiomoduliacijos literatūros, o ne garantija, taikoma konkrečiam prietaisui ar odos tipui, todėl jie yra orientacinis taškas, o ne taisyklė, kurią reikėtų taikyti vietoj jūsų prietaiso instrukcijos.

Ar atstumas tarp prietaiso ir odos turi reikšmės?

Taip, ir tai yra reikšmingas veiksnys. Apšvitos intensyvumas mažėja, kai šviesos šaltinis tolinamas nuo odos, todėl prietaisas, laikomas kiek toliau arba naudojamas per drabužio ar plaukų sluoksnį, gali suteikti pastebimai mažesnę dozę per tą pačią seanso trukmę, nei naudojamas taip, kaip nurodyta. Dėl šios priežasties du žmonės, sekantys „tą pačią“ rutiną su tuo pačiu prietaisu, gali pasiekti skirtingus rezultatus — nedideli padėties skirtumai pakeičia faktiškai gaunamą dozę, net jei laikmatis rodo tą pačią minučių skaičių.

Ar dažnesnis prietaiso naudojimas pagreitina rezultatus?

Nebūtinai, ir čia bifazinis principas pasireiškia ne tik per vieną seansą, bet ir tarp seansų. Odai ir apatiniams audiniams tarp seansų reikia atsistatymo laiko, kad galėtų realiai įvykti ląstelių reakcijos, kurias šviesos terapija siekia skatinti — kelių seansų kaupimas per dieną ar neribotas poilsio dienų praleidimas patikimai nepagreitina rezultatų ir gali net veikti prieš juos, dėl tos pačios priežasties, kodėl pernelyg didelė vieno seanso dozė gali būti kontraproduktyvi. Dažniausiai rekomenduojamas naminis raudonosios/artimosios infraraudonosios šviesos terapijos dažnumas yra kelis seansus per savaitę su įterptomis poilsio dienomis, o ne kasdienis, neribotas naudojimas maksimaliais nustatymais.

Ką daryti, jei jūsų prietaisas niekur nenurodo apšvitos intensyvumo ar džaulių?

Daugelis vartotojams skirtų LED kaukių ir panelių nenurodo tikslių apšvitos intensyvumo skaičių, todėl tiksliai apskaičiuoti savo dozę sunku. Tokiu atveju patikimiausias būdas yra tiesiog laikytis gamintojo rekomenduojamos seanso trukmės ir dažnumo tiksliai taip, kaip nurodyta, o ne tęsti seansus ilgiau, manant, kad ilgiau tikrai bus efektyviau — instrukcijos paprastai yra sudarytos atsižvelgiant į tikrąją prietaiso galią, net jei šis skaičius galutiniam vartotojui nepublikuojamas.

Apibendrinant

Raudonosios ir artimosios infraraudonosios šviesos terapija neatsilygina už „daugiau“ taip, kaip kai kurios kitos sveikatingumo rutinos — egzistuoja dozės langas, kuriame turėtų atsirasti nauda, o tiek per mažai, tiek per daug šviesos patenka už tos kreivės dalies, į kurią siekiama. Jūsų konkretaus prietaiso rekomenduojamo atstumo, seanso trukmės ir savaitinio dažnumo laikymasis — o ne visų trijų maksimizavimas — yra labiau moksliniais duomenimis pagrįstas požiūris, atsižvelgiant į tai, kaip šiuo metu suprantama fotobiomoduliacijos dozės-atsako kreivė.